Choreografinių projektų teatras "Vilniaus baletas" gimė 1980 metais, kartu su pirmaisiais Jurijaus Smorigino choreografiniais eksperimentais. Rūta Railaitė, pirmoji scenos partnerė, padėjo suburti ir kitus bendraminčius: Vijolę Parutytę, Aušrą Gineitytę, Vytautą Budrą, Jūratę Sodytę ir Raimundą Maskoliūną, Loretą Bartusevičiūtę, Jolantą Valeikaitę. Kartu su jais choreografas pradėjo kurti modernųjį šokį LNOBT scenoje. Teatras tolerantiškai į visa tai žiūrėjo, nemokamai duodavo sceną, pasiūdavo kostiumus. Deja, tada buvo laikai, kai savo egzistavimo trupė negalėjo įteisinti juridiškai. Visas nueitas kelias iki teatro įsteigimo de jure buvo kūrybinio išbandymo metas, kai Operos ir Baleto teatre klaidžiojo šio dar negimusio teatro pavadinimas...

Vėliau į teatrą atėjo naujoji atlikėjų karta: Eglė Špokaitė, Rūta Jezerskytė, Mindaugas Baužys, Aurelijus Daraškevičius, Rūta Kudžmaitė, Živilė Baikštytė, Igoris Zaripovas. Jie iki šiol tęsia moderniojo šokio tradiciją.

Oficialiai choreografinių projektų teatras "Vilniaus baletas" įkurtas tik 1998 metais.

"Vilniaus baletas" ilgai ieškojo finansinės paramos ir tik 2001 metais pasaulį išvydo pirmasis šio teatro darbas "Choreografo laiškai M.K.Č.", susilaukęs didelio žiūrovų dėmesio. Šiuo spektakliu buvo pradėtas naujo teatro sceninis gyvenimas. Vėliau, 2002 metais, buvo sukurtas dramos ir šokio sintezės spektaklis "Barboros Radvilaitės testamentas" - bendras "Vilniaus Baleto" ir Valstybinio Jaunimo teatro projektas. 2003 metais pagal skandalingojo Oscar'o Wilde'o knygą "Kalėjimo išpažintis" (De Profundis) buvo pastatytas šokio spektaklis "boHema". Tais pačiais metais sukurtas šokio spektaklis "Mano gyvenimas" dedikuotas Lietuvos baleto pradininkei Olgai Malėjinaitei.